Daugelis žuvų ligų, pasitaikančių gyvavedžių žuvų tarpe gana lengvai atpažįstamos. Tai dažniausiai parazitinės ir bakterinės žuvų ligos, kurių požymiai išoriniai. Dažniausiai laiku nustatyta ir gydyti pradėta žuvis išgyvena be didelių problemų. Tačiau yra ir vidinių organų ligų, kurias, kaip ir žmogui, gydyti sudėtinga. Deje, dažnai žuvys sugeba gerai užmaskuoti vidinių organų ligas ir tai paaiškėja per vėlai.
Nustačius diagnozę, perkelkite sergančią žuvį į kitą akvariumą ar talpą. Jeigu susirgimas infekcinis, gydykite visas žuvis tam pačiam akvariume.

Gydomais žuvų ligos akvariumas turi turėti:

• šildytuvą su termoreguliatoriumi,
• paprastą vidinį filtrą be aktyvuotos anglies (tai išvalo medikamentus),
• oro burbuliatorių, kadangi kai kurie vaistai mažina deguonies kiekį vandenyje,
• blankų apšvietimą
• plastikinių augalų suteikti žuviai saugumo (tikri augalai gali mirti nuo kai kurių vaistų),
• tinkamą vandenį (vandens parametrai turi būti kuo panašesni į akvariumo, kur žuvys pastoviai gyvena) ir keletą akmenų ar šakų žuviai slėptis.

Jei žuvis serga nepagydomai, arba matote kad nepavyks jos išgydyti, atsikratykite žuvimi taip, kad suteiktumėt kuo mažiau skausmo. Geriausias variantas įmesti žuvį į labai šaltą vandenį su ledais.

Kaip atpažinti sergančią žuvį:
Apetito praradimas. Tai pirmasis požymis, kad žuvis serga, tačiau labai lengva to nepastebėti, jei akvariume daug žuvų.
Vangumas. Žuvis gali tapti vangi, mažai plaukioti. Lengva nepastebėti nes žuvis gali pasislėpti, ypač jei akvariume daug žuvų.
Greitas žiaunų judėjimas. Šį simptomą turinti žuvis greičiausiai bus vandens paviršiuje arba prie vandens ištekėjimo iš filtro. Lengva sumaišyti, kada paprasčiausiai žuviai trūksta deguonies.
Spalvos nublukimas. Stresuojanti žuvis dažnai išblunka, todėl nereiktų manyti kad ji jau serga. Esant pastoviam spalvos nublukimui, galima įtarinėti žuvį sergant.
Kūno formos pakitimas. Serganti žuvis gali tapti nenatūraliai kampuota ar liesa.
Kasymasis. Serganti žuvis gali kasytis į akmenis, šakas ar gruntą lyg norėdama pašalinti parazitus nuo savo kūno.
Nenormali laikysena. Žuvis gali neįprastai plaukioti ar stovėti vietoje.

Žuvų odos ligos
Dauguma parazitinių odos ligų nesunkiai atpažįstamos. Užsikrėtę žuvys nerimsta ir bando kasytis į akmenis, šakas ar kitus paviršius (nemaišykite natūralaus kasymosi, ypač kai žuvys valgo). Jų spalvos atrodo lyg apiplautos, pilkos ar išblukę. Akys lyg apsitraukę permatoma plėvele. Jei žuvys liks negydytos, praras apetitą, pelekai taps nuplyšę ir nušiurę bei atsiras uždegimas (kai kur kūnas gali parausti) ar netgi atsiras skylių. Susirgę žuvys odos ligomis dažniausiai nesulaukia šių simptomų ir miršta dėl pažeistų žiaunų.
Bakterinės odos ligos, tokios kaip columnaris, gali pakeisti kai kurias kūno vietas baltomis dėmėmis, kartais net su matomais siūleliais. Kitom rūšim ta pati liga gali pasireikšti kaip odos erozija, pvz. pelekų puvimas ar žaizdos ant kūno.

Žuvų žiaunų ligos
Pastebėti žiaunų ligą nėra taip paprasta. Serganti žiaunų liga, žuvis pirmiausiai praranda apetitą, laikosi vandens paviršiuje, šalia filtro ar aeracinio akmenuko, trumpai tariant ten, kur daugiausia deguonies. Serganti žuvis judina žiaunas daug dažniau nei įprastai. Stenkitės stebėti žuvį ir įmatyti kaip atrodo jos žiaunos. Jei jos ištinę, papilkėję, turi šviesių ar tamsių dėmių ar netgi žaizdų ir išpuvimų, jūsų žuvis serga. Palikta negydyta, žuvis numirs.

Dažniausios žuvyčių odos ir žiaunų ligos

Ichthyophthirius multifiliis. Tai dažniausiai pasitaikanti liga akvariumuose. Kažin ar sutiksite bent vieną akvariumininką, kuris nesa susidūręs su šia liga. Lietuvoje dar žinoma kaip ‘manų kruopų’ liga. Lietuviškas pavadinimas gerai apibūdina šią ligą - tai baltos iškilę dėmės, kuriuo skersmuo gali būti net iki vieno milimetro. Užsikrėtusi žuvis pradžioj turės keletą baltų dėmių, negydoma - dešimtis ar net šimtus, priklausomai nuo žuvies dydžio. Labai svarbu pastebėti šią ligą kuo anksčiau, kadangi ji gali pereiti į žiaunas ir jas pažeisti.
Pastebėjus sergančią žuvį, dažniausiai būtina gydyti visą akvariumą. Akvariumų parduotuvėse galima nusipirkti tam skirtų vaistų, arba naudoti druską. Tai nesudėtingai gydoma liga, svarbu laiku ją pastebėti.

Dactylogyrus. Tai sunkiai pastebima liga. Visgi galima pastebėti naudojant padidinimo stiklą ar mikroskopą. Ligos požymiai kaip ir kitų žiaunų ligų. Šie parazitai tarsi įsikabina į žiaunas ir keliauja po membranas. Gydoma formalinu. Užsikrėtusi žuvis įleidžiama valandai arba trumpesniam laikui į formalino tirpalą (0.2ml 35% formalino - litrui vandens). Tai pilnai išžudo suaugusius parazitus. Tuo tarpu akvariumą taip pat reikia gydyti, kadangi trematodai padeda kiaušinius akvariumo dugne, kurie atsparūs gydymui kol neišsiritę. Tokiu atveju geriausia dezinfekuoti akvariumą ir jau tada suleisti pasveikusias žuvis.

Gyrodactylus. Šie Dactylogyrus giminaičiai gyvena ant žuvų odos. Būdamas gyvavedis parazitas Gyrodactylus turi kitokį gyvenimo ciklą ir kiekvienas suaugęs parazitas gali turėti keletą kartų. Gydymas pagrinde sėkmingas, kadangi ši liga neturi tos gyvenimo stadijos, kada esti atsparus vaistams. Šis parazitas užauga iki 0.8mm ilgio ir gali būt matomas plika akimi. Vaistų teiraukitės akvariumų parduotuvėse.

Chilodonella, Cyclochaeta [Trichodina], Costia [Ichthyobodo]. Visi šie pirmuonių parazitų požymiai kaip ir kitų odos ligų: spalvų blukimas, pelekų irimas, silpnumas ir pan.
Gydymas efektyvesnis ankstyvose stadijose. Akvariumų parduotuvėse galima įsigyti specialių medikamentų arba gydyti druska. Užsikrėtę žuvys turėtų būti patalpintos į druskos tirpalo vonią. Naudokite 30gr - 1 litrui vandens (6 arbatiniai šaukšteliai).Dėmesio tai turi užtrukti vos keletą sekundžių! Patį akvariumą galima dezinfekuoti arba įpilti mažą kiekį druskos, kuris nekenksmingas žuvims. Tarkim 0.5-1.0gr - 1ltr.

Oodinium limneticum. Šis parazitas labai mažas, tačiau gali būti pastebėtas kaip auksinės spalvos dulkės ar dėmės ant žuvų odos. Įsiskverbia į odos ląsteles ir dažnai atakuoja žiaunas, todėl žiaunų ligų požymiai gali matytis pirmiausiai. Šis parazitas turi pigmentą įvairiose ląstelėse, pavyzdžiui augalų, todėl gali naudoti šviesą kaip alternatyvų energijos šaltinį. Gydymui reiktų naudoti specialius vaistus, kurių galima rasti akvariumų parduotuvėse. Supylus vaistus, akvariumą galima uždengti gydymo periodu, taip sulaikant parazitus nuo šviesos energijos įsisavinimo.

Žuvų bakterinės infekcijos
Kai kurioms vidinėms bakterinėms žuvų ligoms gydyti reikia specialių preparatų, tokių kaip nifurpirinolis ar įvairūs antibiotikai. Tačiau yra eilė antibakterinių pasiruošimų, kurie efektyvus kovojant prieš bakterines infekcijas. Nešvarios akvariumo sąlygos: supuvę augalai, nesuėstas maistas, žuvų išmatos - skatina bakterijų augimą ir vystymąsi. Todėl būtina visada palaikyti švarą akvariume.

Pelekų puvimas. Dažniausiai šią žuvyčių ligą sukelia pačios žuvys, ypač jei akvariumas nešvarus. Tai gali būti žuvų tarpusavio kovos, šiaip atsitiktiniai sužeidimai ar netgi sužeidus žuvį begaudant tinkleliu. Tačiau, pelekų puvimas gali išsivystyti paprasčiausiai vien nuo didelės nešvaros jūsų akvariume. Gydymas visiškai nesudėtingas. Reikia pilnai išvalyti akvariumą, pakeisti vandenį. Specialūs medikamentai paskubins gijimo procesą, tačiau neveiks, jei akvariumas apleistas.

Flexibacter columnaris. Pasireiškia ant žuvies kūno baltomis dėmėmis arba įvairiomis žaizdomis. Visgi dažniausiai tai panašios į grybelinę ligą baltos dėmės (lyg su pūkeliais). Sergančią žuvį reikia perkelti į kitą akvariumą, kuriame vykdysite gydymą. Perkeldami stenkitės nenaudoti sietelio žuviai pagauti - bet koks lengvas odos sužalojimas dar labiau paskatins ligai vystytis. Geriausia įvyti žuvį į polietileninį per matomą maišelį. Gydymas reikalauja specialių antibiotikų, todėl teiraukitės akvariumų parduotuvėse.

Septicaemia. Dar vadinama kraujo apnuodijimu. Bakterija patenka į kraują ir cirkuliuoja, patekdama į įvairius organus, įskaitant širdį. Ligą atpažinti nėra sudėtinga, nes žuvų oda įgauna raudonų dėmių, kurios netgi varva. Liga gali išsivystyti negydžius odos infekcijas, pvz. pelekų puvimą arba išsivysto laikant stresuojančias žuvis blogomis sąlygomis. Gydymas sudėtingas. Didesnėms žuvims antibiotikai gali būti suleisti kaip injekcija, mažesnėms - per maistą ar paskutiniu atveju per vandenį. Atsiradus šiai ligai, stenkitės išsiaiškinti kodėl ji atsirado ir taisyti potencialius faktorius, tokius kaip prasta vandens kokybė.

Tuberculosis. Susirgusi šia liga, žuvis dažniausiai maitinasi normaliai, tačiau toliau praranda svorį dėl pažeistų vidinių organų. Išoriniais požymiais liga atpažįstama kaip gumbų atsiradimas ar iššokusios akys.
Dėmesio. Ši liga pavojinga ne tik žuvims bet ir žmonėms. Todėl būtina imtis maksimalios higienos tvarkant akvariumą ar gaudant sergančią žuvį. Svarbu nusiplauti rankas po kontakto su žuvimi ar vandeniu, taip pat venkite naudoti žarną vandeniui iš akvariumo traukti, kad netyčia neįtrauktumėt vandens į burną. Pagydyti praktiškai neįmanoma. Jei žuvis didelė, galima nešti pas veterinarą ir bandyti gydyti antibiotikais, tačiau šansų nebus daug. Realiausia žuvimi atsikratyti, aišku nesuteikiant jai skausmo. Būkite labai atsargūs, nes liga gali pakliūti ir į jūsų organizmą.

Vandenligė. Ligą sukelia bakterijos, vėžys ar parazitai, pažeidę vidinius organus. Vidiniuose organuose ar po oda susikaupia skysčiai, kurie nenormaliai pakeičia žuvies formą. Jei žuvis išsipūtus nenatūraliai, greičiausiai ji serga. Jokiu būdu nemaišykite storų patelių prieš nerštą - jos tikrai ne tokios storos kaip kad sergančios vandenlige žuvys. Gydymas sudėtingas ir veikiausiai tik veterinaras galėtų pagelbėti, tačiau tik didesnėm žuvim. Kitaip žuvimi teks atsikratyti, aišku nesuteikiant jai skausmo.

Saprolegnia. Tai viena dažniausiai sutinkamų grybelinių ligų akvariumuose. Tai atrodo kaip pluoštas purvinų žalių vatinių dėmių ant žuvies kūno. Žalia spalva dėl to, kad dumbliai auga ant grybo. Tai dažniausiai antraeilė liga, atėjusi po negydytos pelekų puvimo, ‘manų kruopų’, odos ar žiaunų trematodų ligų. Gydymas gana sudėtingas ir reikalauja specialios medicinos. Labai svarbu išsiaiškinti, kaip ši liga atsirado ir naikinti tą padariusius faktorius akvariume.

Camallanus. Tai parazitiniai 8-10mm raudoni kirminai, turintys stiprius žandikaulius. Jie įsikanda ir čiulpia storosios žarnos audinį, taip paskatindami kraujavimą. Camallanus gyvavedžiai parazitai, kurių lervos gali persikelti per gyvą maistą, per žuvis kanibalizmo atveju ar net paprasčiausiai per kontaktą. Gydymas gana sudėtingas, reikalaujantis specialių vaistų, tokių kaip levamisolis. Maitinant žuvis, maistą prieš tai reikėtų pamirkyti antibakteriniame skystyje, pvz. phenoxyethanolyje.

Vėžys. Kaip ir žmonės, žuvys gali susirgti vėžiu. Tai neužkrečiama, tačiau nepagydoma liga. Nustatyti ją taip pat nelengva.

Siamo dvyniai. Ši liga paplitusi gyvavedžių tarpe, tačiau labai reta, kaip kad pasitaiko ir žmonių tarpe.