Astronotus ocellatus pirmą kartą aprašytas 1831 metais Lobotes ocellatus vardu. 1880m. pervardintas į Astronotus ocellatus. Lietuvoje, akvariumininkų tarpe, vadinamas tiesiog astronotu arba oskaru. Pavadinimas „oskaras“ atrodo visai nepanašus į lotyniškąjį pavadinimą - tame slypi visai įdomi istorija. Didžiojoje Britanijoje žodis ocellatus buvo tariamas kaip os-kel-late-us. Prie to pridėjus Londono akcentą, gavosi oscar-laid-us. Štai taip sutrumpinus ir gavosi oscar. Pavadinimas taip greit išplito, kad jau 1955 metais, garsus Amerikos tropinių žuvų žinovas Herbert Richard Axelrod savo knygoje pirmą kartą pavadino Astronotus ocellatus oskaru.

Astronotai gyvena 10 - 20 metų ir pasiekia 1,1kg svorį. Pasakfishbase.org, didžiausias viešai parodytas oskaras svėrė 1,58kg. Šie ciklidai vietinių tarpe naudojami ir maistui. Deje, dėl lėto augimo, žuvininkystės ūkiai šių ciklidų neveisia ir neaugina.

Akvariumininkai maišo šiuos ciklidus priskirdami Centrinei Amerikai, nors kaip minėta anksčiau - tai Pietų Amerikos žuvis. Tai vienas didžiausių „Naujojo pasaulio“ ciklidų ir vienas populiariausių akvariumininkų tarpe daugiau kaip 50 metų. Visgi, astronotus ocellatus labai lengvai prisitaiko prie bet kokių sąlygų. Pvz. Amerikoje žmonės laiko oskarus pas save akvariumuose ir vėliau, žuviai užaugus, išmeta į pirmą pasitaikiusį ežerą, kur ji kuo puikiausiai prisitaiko.

Astronotus ocellatus be galo protingas ciklidas - jis ne tik greitai išmoksta atpažinti šėrimo metą, valgyti šeimininkui iš rankos, bet ir kiekvienas turi asmenybę. Dėl šių savo bruožų, apimti nuobodulio, užsiima akvariumo „tvarkymu“ - stumdo akmenis, dekoracijas, filtrus, šildytuvus, suverčia kalnus grunto ir panašiai. Be to, užėjus blogai nuotaikai, astronotai atsigula ant šono ir taip gali praleisti net kelias dienas nei ėsdami, nei judėdami. Vėliau, nei iš šio nei iš to, toliau sėkmingai maitinasi ir plaukioja.

Gamtoje oskarai rečiau nukenčia nuo tokių plėšrių žuvų kaip piranijos, nei nuo eilinių ciklidų, gyvenančių kaimynystėje, tuose pačiuose vandens telkiniuose. Tai paaiškina į akis panašios dėmės ant astronotų kūno (dažniausiai prie uodegos), suklaidinančios grobuonis atskirti galvą nuo uodegos . Tyrimais įrodyta, kad į akis panašios dėmės „tarnauja“ bendraujant tarpusavyje, ypač prieš nerštą ar kovų metu. Astronotus ocellatus gana lėtos žuvys, sugebančios greitai plaukti tik trumpas distancijas, todėl laukinėje gamtoje dažnai tampa greitesnių plėšrūnų grobiu.

Astronotus ocellatus didelis, stambus, ovalaus kūno ciklidas, turintis didelę galvą, akis, burną, storas lūpas. Akių spalva dažniausiai juoda, nors, priklausomai nuo atmainos, būna ir raudona. Uodegos pelekas apvalainas, tuo tarpu išangės ir nugaros - smailėjantys. Pelekų spalva tokia pati, kaip ir dominuojančių kūno spalvų. Laukinėje gamtoje astronotų kūno spalva nuo žalios iki rudos, išmarginta kremine palete. Akvariumuose galima sutikti žymiai didesnę spalvų gamą bei skirtingus pelekų ilgius. Beveik visų spalvinių atmainų oskarai turi bent vieną į akį panašią dėmę kurioje nors pusėje; dažnai ir abejose.

Gamtoje astronotai aptinkami sekliuose, ramiuose Amazonės baseino vandenyse Peru, Kolumbijoje ir Brazilijoje. Žuvys renkasi smėlėtą ir dumblėtą dugną su daugybe šakų ir kelmų.

Laikant astronotus, reikalingas didelis akvariumas - talpa turėtų nebūti mažesnė nei 360ltr. Visgi, dar neužaugusiems, 12cm nesiekiantiems ciklidams užteks ir 80cm ilgio akvariumo, žinoma vėliau, teks kelti į didesnį. Gruntui idealiausiai tinka smulkūs akmenukai (iki 3mm) sumaišyti su smėliu. Šakos, kelmai, akmenys atkurs realesnes gimtinės sąlygas. Svarbu akmenis rinktis stambesnius, kad paūgėję ir tvarką užsimanę daryti astronotai, nepridarytų bėdos jų šeimininkui. Augalai nėra būtini, ypač suaugusiems ciklidams.
Dėl savo dydžio, astronotai daug valgo ir, žinoma, daug teršia. Todėl gera filtracija bei aeracija labai svarbi. Akvariumo šildytuvas turi būt su apsauga, kad nuobodulio pagautas oskaras nepatrankytų jo į akvariumo šoną.

Nors Astronotus ocellatus tikri besočiai, dažnai užsispiria ir nevalgo jiems siūlomo maisto. Vėliau seka ir anksčiau minėta miego fazė, kai žuvis atsigula ant šono ir nereaguoja į aplinką. Todėl perkant astronotus ocellatus, ypač suaugusius, svarbu išsiaiškinti ankstesnę jų dietą. Visgi, jei jūs būsite labiau užsispyręs nei ciklidas, nekaitaliosite maisto, o liksite prie pirmą kart siūlyto, visiškai išalkus žuvis pasiduos ir sėkmingai valgys jūsų siūlomą maistą.
Visai kas kita šerti neteisingu maistu. Duodant vien sausą, žuvys patiria įvairius žarnyno sutrikimus. Geriau duoti kuo įvairesnio ir arčiau to, ką valgo laukinėje gamtoje - vėžiagyviai, vabzdžiai, įvairūs žalumynai, mažos žuvytės. Astronotai dievina sliekus, ypač kai nustoja jų bijoti.

Kaip minėta anksčiau Astronotus ocellatus plėšri žuvis ir valgys visus kaimynus, kurie tik tilps jiems burnon. Tačiau puikiai sutars su savo dydžio žuvimis. Ideali oskarams kompanija būtų didesni Loricariidae šeimos atstovai. Vertinant astronotų dydį, tai gana taiki žuvis ir bus vaikoma, užgauliojama kitų, kad ir Centrinės Amerikos aršesnių, panašaus dydžio ciklidų.

Astronotus ocellatus nerštas nėra sudėtingas, nors neršia tik labai dideliuose akvariumuose. Vandens temperatūra 26 - 30ºC.Patinas su patele paruošia vietą neršti ir padeda 1000 - 2000 ikrų ir abu juos saugo (tuo metu rankos į akvariumą kišti nepatartina). Priklausomai nuo temperatūros, lervutės išsirita per 3 - 4 dienas. Tada tėvai sukelia lervutes į iš anksto iškastas duobutes, kol mailius pradeda plaukioti. Mailių šerti smulkiu gyvu maistu - artemijomis, infuzorijomis ir t.t.
Įdomus faktas kad, astronotus ocellatus neršia nebūtinai pora, t.y. gali neršti dvi patelės, taigi nenustebkite jei ikrai pabals ir niekas iš jų neišeis.
Susiporavus pora gali likti kartu 10 metų ir daugiau, bei neršti taip dažnai kaip gali.

Naudoti šaltiniai:

• http://www.fishbase.org
• http://www.wetpetz.com